Pereiti prie turinio

Branduolių sąlaja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Branduoliniai procesai



Branduolių sąlaja – procesas, kurio metu susijungia dviejų lengvesnių atomų branduoliai, sudarydami vieną didesnį branduolį. Šiam procesui įvykdyti reikalingi labai dideli energijos kiekiai, tačiau, kai tokia reakcija įvyksta, išsiskiria dar didesni energijos kiekiai, nei reikėjo sintezei prasidėti.

Labiausiai ištirta yra vandenilio izotopų deuterio ir tričio branduolių jungimosi reakcija. Šios reakcijos metu, susijungia deuterio branduolys, turintis 1 protoną ir vieną neutroną, bei tričio, su vienu protonu ir 2 neutronais ir susidaro vienas helio branduolys ir vienas laisvas neutronas. Panašios reakcijos vyksta žvaigždėse, taip susidaro jų išspinduliuojama energija. Pavyzdžiui, Saulėje kas sekundę apie 564 mln. tonų vandenilio virsta 560 mln. tonų helio, o likę 4 mln. tonų vandenilio virsta Saulės energija, kurios dalis pasiekia Žemę, ją šildo ir palaiko gyvybę.[1]

Žmogaus įsikišimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Deuteriotričio (D-T) jungimosi reakcija laikoma perspektyviausia reakcija atominei energijai gauti.

Kol kas vienintelis praktinis būdas įvykdyti šiai sintezei yra vadinamas karštasis. Jis įvyksta sprogus vandenilinei bombai, kuri yra žymiai galingesnė nei kitos atominės bombos naudojančios uraną ar plutonį.

  1. GRIGAS, Jonas. Kiek trunka sekundė. Vilnius: Tyto alba, 2011, 43 p. ISBN 978-9986-16-868-3.